Vilniaus apygardos teismas ir Lietuvos apeliacinis teismas, buvo pradėję formuoti praktiką, kad ieškiniai, kuriais siekiama tokio pačio tikslo, nepaisant to, kad remiasi skirtingais teisių gynimo būdais, yra tapatūs ir negali būti reiškiami vienas po kito. Šie išaiškinimai galėjo lemti ydingos teismų praktikos susiformavimą, pagal kurią nepagrįsto praturtėjimo ieškinys nebegali būti reiškiamas, jei konkreti suma nebuvo priteista pagal atmestą kitą reikalavimą, kuriuo siekiama to paties tikslo, pavyzdžiui, dėl vindikacinių atsiskaitymų (CK 4.97 straipsnis). Kadangi nepagrįsto praturtėjimo ieškiniai yra subsidiarūs, tai jie visada siekia to paties tikslo, kaip ir pirminiai ieškiniai, vadinasi, pagal žemesnių teismų praktiką jų pareiškimas būtų nebegalimas a priori, jei jau buvo pareikštas pirminis ieškinys. Akivaizdu, kad tokia praktika būtų itin apribojusi ir taip siaurą CK 6.242 straipsnio taikymo sritį, nors šio straipsnio taikymas leidžia įgyvendinti teisingumą netgi pačiose sudėtingiausiose situacijose. Be to, ji būtų paneigusi ir eilę kitų ieškinių, kuriais siekiama to paties tikslo, nors ir skirtingomis priemonėmis, pavyzdžiui, sutapatinusi sutarties nuginčijimą ir nutraukimą, statinio griovimą pagal negatorinį ieškinį ir neteisėtų statybų ieškinį ir kt.

Pasak advokatų profesinės bendrijos CONFIDENCE vadovaujančio partnerio advokato dr. Lauryno Didžiulio, „visa CONFIDENCE komanda džiaugiasi, kad Lietuvos Aukščiausiajam Teismui patenkinus pareikštą kasacinį skundą buvo apginti ne tik Kliento privatūs interesai, bet ir visos Lietuvos civilinės teisės veiksmingumas. Tokiu būdu kasacinis teismas efektingai atliko tiek individualią, tiek viešąją kasacijos funkcijas.“ Priminsime, kad civilinių ginčų sprendimas yra stipriausia advokatų profesinės bendrijos CONFIDENCE kompetencija, kurią kruopščiu kasdieniu darbu įgyvendina profesionalūs ir patyrę ginčų sprendimo specialistai.